P. Barker - Trojos moterys

Po "Mergelių tylos", puikios pirmosios trilogijos dalies, dauguma skaitytojų, tarp jų ir aš, iškėlė "Trojos moterims" aukštą kartelę. Vos pasirodžius knygai, įsigyjau ją, tačiau šiek tiek pamarinavau lentynoje - norėjau, kad praeitų keletas mėnesių ir tik tada sugrįžti į istoriją. Tikėjausi kiek kitokios istorijos, kiek daugiau veiksmo, tačiau bendrai tariant knyga patiko labiau, nei galvojau, kad patiks, kai pagaliau atsiverčiau ją.

Knygos veiksmas prasideda praėjus nedaug laiko po pirmos dalies pabaigos; praėjo vos keletas mėnesių. Romano epicentre - Briseidė, dydžiojo karžygio Achilo karo grobis, buvusi karalienė, tapusi verge. Trojai kritus, moteris randa pažįstamų veidų tarp naujų belaisvių - Trojos moterų, patapusių vergėmis.

Ši knyga man asocijavosi su moterų solidarumu, vienybe, skausmu. Toje pačioje situacijoje esančių moterų ir mergaičių seserystė šioje dalyje, mano galva, atsiskleidė stipriai. Vietomis jaučiau, kad gniaužiu knygą dėl neteisybės, dėl moterų kančių, jų likimų. Širdies stygas ypatingai suvirpino scena, kai moterys viena po kitos pradeda rėkti. Tą skausmą, atrodė, jaučiau kartu su jomis.

Skaičiau nemažai kritikos šiai knygai. Buvau beveik nusiteikusi, kad "Trojos moterys" pasirodys silpnesnė, nei pirmoji. Vis tik, abi dalys patiko daugmaž panašiai - nors antrosios veiksmas buvo žymiai lėtesnis, didžiąją dalį laiko susidarė įspūdis, kad nieko ypatingo nevyksta. Patiko naujos veikėjų perspektyvos, ypač Piro, Achilo sūnaus. Nors anksčiau teko skaityti, kad jis buvo žiaurus, garbėtroška, šioje knygoje parodoma kita Piro pusė - įžymaus tėvo šešėlyje augantis jaunuolis, sunkiai susitvarkantis su emocijomis ir noru būti toks didis kaip tėvas. Vietomis karštakošis, agresyvus(o argi didis vyras gali būti kitoks?) Piras mano akyse išliko tiesiog niekieno nemylimas paauglys-vyras, norintis būti gerbiamas buvusių Achilo bendražygių. Iš kitos pusės, žynio perspektyva buvo tikriausiai pati neįdomiausia šioje knygoje. Nemanau, kad visiškai išėmus jo dalis iš knygos, istorija nukentėtų.

Pritarčiau tiems, kas kritikavo knygą dėl lėto siužeto; retkarčiais jis tikrai per lėtas, atrodo, kad norima išspausti kuo daugiau teksto be didesnių įvykių. Sakyti, kad vietomis buvo nuobodu yra tiesa. Asmeniškai, norėjosi daugiau kitų veikėjų perspektyvos, nes Briseidė, kaip veikėja man pilnai išsisėmė pirmoje dalyje. Norėjau daugiau Trojos moterų.

Paskutinė trilogijos dalis anglų kalba turėtų pasirodyti jau šių metų rugpjūčio mėnesį, norėčiau tikėti, kad neilgai trukus ją turėsime ir lietuvių kalba. Anotacija nuteikia galingai: knyga turėtų būti apie Kasandrą, jau pažįstamą, likimo nuskriaustą veikėją. Tegaliu tikėtis, kad matysime mažiau Briseidės ir daugiau kitų moterų.