Chloe Walsh - Pargriauti 13

....arba pagrindinei veikėjai reikėjo 13 kartų vožtis į raumeningą kūtinę ir pargriūti, kol autorė nusprendė, kad galima ir kitaip pradėti pokalbį tarp veikėjų, ne tik merginai atsirenkus į sienos kietumo paauglį.

Ojojoj. Atvirai sakant, net nežinau, nuo ko pradėti šios knygos apžvalgą. Tik pabaigusi skaityti turėjau galybę padrikų minčių, o dabar, praėjus keletui dienų, jas kiek susisteminau, bet nepažadu, kad apžvalga bus trumpa :D

Na, galbūt pirmiausia noriu paminėti, kad jau seniai nebuvau TAIP nusivylusi kažkokia knyga (kiek meluoju, dar šį mėnesį baigiau Narnijos kronikas ir norėjau sudegint paskutinę knygą). Bet šis nusivylimas kyla labiau iš to nesuvokiamo 4.44 žvaigždučių įvertinimo GoodReads ir praktiškai vien gerų atsiliepimų krūvos lietuviškajame bookstagrame. Tikėjausi, kad knyga nuraus galvą geriausia prasme ir liksiu tikrai nustebina, bet vietoje to, ištisas 5 dienas laukiau, kol knygoje kažkas įvyks, nes veiksmo iki daugmaž 75% buvo lygiai nulis.

Kad paauglės bliauna ir knygai deda 5 žvaigždes dar galiu suprasti, bet kai matau įvairaus amžiaus (ir, ne, nemanau, kad knygas reiktų drastiškai skirstyti pagal "tik x metų žmonės gal skaityti") moteris rašant, kad čia geriausia skaityta knyga, man tiesiog neišneša galva. Ir nerašau tai dėl to, kad knyga skirta jaunimui, paaugliams, o dėl to, kad tiek pati istorija, tiek rašymas buvo, na, švelniai sakant, nuobodus, pernelyg vaikiškas, o vietomis norėjosi atmatyti tai, ką perskaičiau (lengvas spoileris: mergina užsitraukia vaikino apatnius ir klausia savęs, ar tai seksas). Noriu tikėti, kad žmonės atras geresnių knygų ir tiek.

/Iškart perspėju, kad toliau apžvalgoje bus spoilerių/

Traumos arba kaip įdėti sunkias temas ir jų neplėtoti

Knygos anotacija žada neįtikėtiną pirmos meilės istoriją, kuri sudaužys širdį. Trys knygos temos: smurtas šeimoje, patyčios ir slepiama sportinė trauma. Ant popieriaus, šios temos sunkios, svarbios ir gilios. O bet tačiau. Traumos įmestos į istoriją dėl dramos efekto ir nėra išplėtotos taip, kaip galėtų būti. Šanon kaip Šanono upė kenčia nuo smurtaujančio tėvo, o jos renkuosi-vyrą-ne-vaikus motina nieko dėl to nedaro. Smurto scenos knygoje įmetamos šen bei ten, kad skaitytojas nepamirštų, kodėl Šanon kaip Šanono upė tokia vargšė. Skaičiau n+k knygų apie smurtą artimoje aplinkoje ir šioje knygoje ši tema buvo paliesta taip skystai, taip prabėgant, kad vietomis pykau ant autorės už tokį aplaidumą. Teko skaityti apžvalgų, kurios teigia, kad knygoje smurtas itin gerai parodomas, bet negaliu su tuo sutikti. Taip, tema svarbi, bet, ne, šioje knygoje smurtas įmestas tik efektui sustiprinti, apart knygos pabaigos, smurto tema vos vos užgriebiama, nes 95% knygos sukasi aplink meilę.

Iš kitos pusės, Džonis su savo nešgydyta sportine trauma elgėsi taip, kaip ir galima buvo numatyti paauglį besielgiant: kvailai. Kam išgyti ir toliau siekti karjeros regbyje, jei gali nuolat kęsti skausmus ir neleisti sau pilnai išgyti? Dėl šito pykti negaliu, nes situacija, mano galva, itin paaugliška. Vis tik, Džonio trauma išlįsdavo tik tam tikrais momentais, kai tai buvo patogu istorijai, o baigėsi taip, kaip galima buvo numatyti - operacija po incidento. Kas liečia sportinę traumą, jai dėmesio buvo skiriama galbūt kiek daugiau, nei smurtui, bet vietomis viskas atrodė taip nerealistiška, kad tiesiog pasirodė absurdiška: Džonis išnešamas iš aikštės, nes prarado sąmonę iš skausmo dėl atsivėrusios žaizdos, bet netrukus Šanon kaip Šanono upė jau raitosi jam ant kelių rūbinėje, nors žaizda praktiškai prie pat jo privačių vietų. Vaikinas turėjo vėl prarasti sąmonę iš skausmo, bet nope.

Patyčios ir Bela: dvi kovos

Suplakiau šias dvi temas į vieną, nes tingiu jas atskirti, o ir jos kiek susijusios. Patyčios knygoje bene plačiausiai aprašyta tema be paaugliškos meilės, kuri, kaip minėjau, aprėpia kone 95% knygos. Ši tema sunki, skaudi ir dažna. Ir, nenustebkite, pagirsiu knygą, visai stipriai atliepiama knygoje. Aprašytos patyčios buvo žiaurios: Šanon kaip Šanono upė metų metus kentė ne tik psichologines, bet ir fizines patyčias, kurių pasekoje mergaitei teko keisti mokyklas, o ji bijojo kažkam kristi į akį. Todėl, kai ji (dėl galas žino kokių priežasčių) patenka populiariajam Džoniui į akis, paauglė bijo, kad bus pastebėta ir scenarijus kartosis. Ir pasikartoja, tik vėliau knygoje, kuomet Bela, tipinė neadekvati ex-mergina, pristoja prie Šanon kaip Šanono upė.

Kalbant apie Belą, vis dar nesuvokiu, kam reikėjo tiek dėmesio skirti antraplanei veikėjai, padaryti ją tokio šlykštumo ir priekabumo. Mergina nuolatos kabinėjosi prie Džonio, nors jis jai šimtą kartų sakė ne, kad viskas tarp jų baigta. Ar nebuvo kito būdo, kaip kad sugretinti šlykščiąją Belą su mažyte, trapia Šanon kaip Šanono upė ir parodyti, kad pagrindinė veikėja kitokia nei "tipinės merginos". Vėlgi, eilinė istorija, kurioje visos kitos merginos apart pagrindinės ir jos draugių, pristatomos kaip lėkštos, pasileidusios, neadekvačiai limpančios prie vaikinų garbėtroškos. Neduok dieve, mergina dažosi ir mėgsta seksą!

Meilė seilė

Paaugliška meilė yra faina, gražu ir jausminga. Kas, būnant -iolikos, nenorėjo turėti nuotstabios meilės istorijos su laiminga pabaiga? Na, Šanon kaip Šanono upė yra ta, kuri sau tvirtino, kad meilės nenori, jeigu ji tokia, kaip jos šeimoje: smurtautojas alkoholikas tėvas nuolat užstato vaikus kilimėlio vietoje esančiai žmonai ir muša savo atžalas. Bet tada nutinka stebuklas ir Šanon kaip Šanono upė susiduria su Džoniu ir jos gyvenimas pasikeičia. Juokauju. Nepasikeičia, tik prisideda daužymosi į akmenines paaugliškas krūtines, nuraudimo pamačius simpatiją, tuščių dialogų apie nieką scenos ir nuolatinis svaigimas apie tai, koks jis didelis, koks jis gražus (dar kitaip, ne toks kaip kiti vaikinai). Ir viso šito trukmė: beveik 700 puslapių, kurie NEUŽBAIGIA poros istorijos, o ją perkelia į antrą panašaus ilgio knygą.

Esu meilės iš pirmo žvilgsnio fanė (žinau, taip neatrodo :D), tačiau čia jos nebuvo. Apskritai, chemijos tarp pagrindinių veikėjų neradau nei su žiburiu. Nuo pat pirmo susitikimo dienos (kuri, beje, truko 72 psl.) iki beveik pat galo, jaučiausi tarsi skaitau kažkokį nesusipratimą: pirmi keli poros pokalbiai buvo tokie tušti, tokie apie nieką, kad galėjau praversti pusę knygos ir niekas nebūtų pasikeitę. Autorė pasakė slow-burn, bet padarykime tai visiškai be burn, tiesiog slow. Besikartojančios scenos, kaip kad veikėjai užmezga pokalbį tik tada, kai IR VĖL Šanon kaip Šanono upė atsirenkia į raumeningą milžino paauglio Džojaus krūtinę, nugriūva ir susigadina rūbus, vedė iš proto. Nemeluoju, šių scenų buvo tiek, kad skaitant n-tą kartą pasidarė absurdiška. Ar tikrai negalima kitaip sukurti preteksto porai pasikalbėti?

Knygai einant į pabaigą, galbūt kelionės autobusu skyriuose, pagaliau kažkas įvyko. Toks jausmas, kad tik tada pora susibendravo, pasikalbėjo ir kažkiek suartėjo. Apart to, viskas, kas buvo, tai Džonio svaigimas, kaip jis jos nori, bet negali turėti, nes jai 15, o jam 17 metų, ir Šanon kaip Šanono upė, atsiprašant, minčių tryda kokia ji traumuota ir kaip negali jo įsimylėti, nors jis toks tobulas. Tiek vienas, tiek kitas, elgėsi taip, tarsi jų meilė (po kokių 3 pokalbių, aha) yra didžiausia sprendimas, kurį jiems reikia priimti esant tokio amžiaus ir laužėsi taip, kaip nesilaužo akrobatai cirkuose. Chebryte, chill.

Amžius ir kiti paaugliški dalykai

Didžiausias konfilktas-drama šioje knygoje? Atspėjote, amžius! Jai 15, jam 17, bet netrukus abiejų gimtadieniai. Na, gal ne didžiausias konfilktas, bet Džoniui tai buvo visiškas kirvis, kankinęs vargšelį ištisą knygą. Ak, ta moralinė dilema, ką daryti, kai nori išdulkinti savo bluselės dydžio, nelegalaus amžiaus merginą... Šita fake sukurta drama dėl amžiaus aprėpė kone pusę vaikino monologų, kas tikrai labai smarkiai pabodo.

Dar vienas įdomesnis dalykas knygoje - pokalbiai su geriausiu draugu Gibsiu apie bybius. Nemanau, kad perdedu, nes vos ne kiekvieną kartą Džoniui bekalbant su Gibsiu tema pakrypdavo apie bybius, seksą. Neatmetu minties, kad paaugliai tikrai apie tai šneka, tačiau kai tas pasikartoja beveik kiekviename pokalbyje, jau kiek įtartina ir nejauku.

Geriausią su amžiumi ir paaugliais susijusį daluką palikau pabaigai: bene absurdiškiausia knygos scena nutiko Džoniui bekalbant su mama, kuomet ji puolė į isteriją ir ašaras, nes sužinojo, kad sūnus prarado nekaltybę berods 13 metų. Kas. Per. Šūdas.

Ji tokia mažytė ir trapi!

Jeigu žaisčiau gėrimo žaidimą kiekvieną kartą, kai buvo paminėta, kokia Šanon kaip Šanono upė trapi, maža ir gležna, būčiau komoje po pirmų penkiasdešimties puslapių. Autore, mes supratome, kad mergina yra bluselės / dulkelės / atomo dydžio ir bet kas, net mažiausias skresvėjis gali ją nupūsti; to tikrai nereikia priminti kiekviename puslapyje. Nuolatinis paauglės ūgio, svorio, trapumo grūdimas skaitytojui taip užkniso, kad norėjosi pačiai tą bluselės dydžio merginą išmesti pro langą. Nuolat primenama, kad Džonis tooooks didelis ir galingas, o Šanon kaip Šanono upė tooookia trapi, kad jis ją gali sulaužyti apkabinęs, bijojo net priliesti, kad dulkelės dydžio žmogutis nesubyrėtų. Ir šitas "jis didelis, ji mažytė" vaizdinys sukurtas ne veltui; juk kas daugiau gali išgelbėti vargšę, trapią merginą, jei ne didelis, stiprus, populiarus, visiems iš eilės dėl mažiausios priežasties į snukius duodantis paauglys?

Ir vis tiek, niekas neprivertė manęs klykti labiau, negu Šanon kaip Šanono upė aprašymas, kuomet ji pristatoma kaip miniatiūrinio dydžio mergina su automobilio žibintų dydžio vakaro mėlio liūdnomis akimis. Ai, ir dar viena scena neblogai pramušė: mergina tokia žema (15kažkiek cm), kad baro kėdė jai iki šonkaulių. ATE.

Prie to pačio, pradedu įtarti, kad dažnai meilės istorijų autorės turi kažkokį kompleksą dėl kūno sudėjimo, ūgio. Jeigu pagrindinė veikėja mažytė bluselė be krūtų, tai kitos merginos būtinai bus su porno žvaigždžių lygio krūtinėmis bei nešios atvirus rūbus = bus pasileidusios. Šitas palyginimas ir kitų veikėjų žeminimas toks atsibodęs, kad jau būtų puiku įžengti į šį tūkstantmetį ir sugalvoti kokį naują būdą parodyti, kad pagrindinė veikėja ne tokia, kaip kitos merginos tik dėl to, kad nesidažo ir yra bluselės dydžio.

Ačiū, kad atėjote į mano TedxTalk

Nevengiu ilgų, daug puslapių turinčių knygų, bet kai jos siekia beveik 700 puslapių, išleistos miniatiūrinio (kaip pagrindinė veikėja) šrifto dydžio, daugiau nei pusė yra besikartojančios scenos, tušti dialogai ir tik gale duodama šiek tiek veiksmo, noriu rėkti. Knygą galima buvo trumpinti per pusę, jei ne daugiau, efektas būtų identiškas ir, galimai, nebūtų prireikę antros knygos, kuri, iš apžvalgų, yra tokio pačio stiliaus - šimtai puslapių apie nieką.

(Ne)garbingas paminėjimas knygos pabaigai, tiksliau ligoninės scenai, kurioje nuo vaistų apglušęs Džonis visiems skiedžia, kaip jo bybys vėl veikia (pamiršau paminėti, kad turėjo bėdų su tuo) bei nori užtaisyti Šanon kaip Šanono upė vaikų (tuo metu jie yra pasibučiavę 2 ar 3 kartus). Visiems tai buvo labai juokinga. Aš norėčiau tą visą skyrių atmatyti.

Ši apžvalga buvo bene ilgiausia iš visų, kurias esu kada nors parašiusi. Per daug, ypač apie knygą, kuri visiškai nepatiko ir yra smarkiai pervertinta (įspėjimas pačiai sau vengti knygų, kurios pristatomos kaip "TikTok sensacija"). Tačiau tai mano būdas paleisti nepatikusią knygą ir judėti toliau, ieškoti tokių, kurioms rašyti apžvalgą būtų smagu. Tad, ačiū, kad perskaitėte iki galo. O unikaliai patirčiai, kaip aš jaučiausi skaitydama knygą, tekste specialiai įterpinėjau Šanon kaip Šanono upė, nes autorė privertė mane kentėti kartodama šią frazę, tad nutariau su skaitytojais pasidalinti šia patirtimi. Niekad nesakiau, kad esu fainas žmogus :D

Pabaigai tenoriu paminėti, kad tai, jog knyga man pasirodė pervertinta, lėkšta ir nuobodi, nereiškia, kad ji yra bloga ir niekam nepatiks. Akivaizdu, kad ne vienam ir ne dviem patinka, tereikia užmesti akį į GoodReads. Pasidalinus storiuose Instagrame apie patirtį skaitant, citatomis ir palengvėjimu baigus knygą, sulaukiau įvairių nuomonių: nuo juoko, dėkojimų, kad dabar negaiš laiko su šia knyga, iki žinučių, kad dar labiau suintrigavau. Ir viskas yra super: galų gale, kiekvienas renkasi, ką skaityti ir susidaro nuomonę apie knygą pats. To ir linkiu: pažvelgti į mano apžvalgą su humoru, nepriimti asmeniškai ir, jeigu skaitėte / skaitysite, susidaryti nuomonę pačiam.

©Alma littera, 2024