T. Kawaguchi - KOL DAR NEATŠALO KAVA

Ne per seniausiai buvau sugalvojusi, kad noriu skaityti daugiau japonų literatūros. Kaip ir pati šalis su savo kultūra, literatūra mane traukė nuo ankstyvosios paauglystės. Perskaitę bent keletą lietuviškai išverstų šios šalies autorių knygų, skaitytojai tikriausiai pastebėjo daugumos jų savotiškumą. Žinoma, kaip ir visur kitur, negalima to sakyti apie visus japonų autorių kūrinius. Kol dar neatšalo kava man pasirodė gana vakarietiška, modernesnė nei prieš tai skaitytos pvz. O. Dazai knygos. Ir tai tikrai nėra blogai, netgi atvirkščiai - įvairovė.

Knyga suskirstyta į keturias dalis - istorijas apie veikėjus, kurie lankosi ar dirba nedidukėje, pusrūsyje įsikūrusioje kavinėje. Įstaiga garsėja tuo, kad joje galima keliauti laiku, tačiau kilometrinių eilių prie kavinės nepamatysite. Keturi istorijų herojai leidžiasi į kelionę laiku dėl savų priežasčių. Kiekviena istorija kitokia, bet kartu jos gana panašios - visų pabaigose sudedami taškai ant i.

Atvirai sakant, pirmoji istorija buvo visiškai neįdomi, priėmiau ją kaip įžangą į knygą, kelionės laiku kavinukėje pradžiamokslį ir laukiau, kad ji pasibaigtų. Antroji suvirpino širdį, įtariau, kur link viskas krypsta, buvo jautru, šilta, beveik nubraukiau ašarą. Trečioji, seserų istorija, neįtikino, pasirodė per daug patogi, pabaigą galima buvo matyti iš tolo. Na, o skaitant paskutinę istoriją susidūriau su (pavadinsiu tai) nuomonių skirtumu ir ji man visiškai nepatiko. Sekanti dalis bus didelis spoileris, tad, kas neskaitę, drąsiai judėkite link kitos pastraipos ir praleiskite šios pabaigą. Sveikatos problemų turinti moteris, šalimais turdėdama mylintį vyrą ir visai gražų gyvenimą, nusprendžia, kad geriau mirti, bet pagimdyti? Kokia tokio pasirinkimo prasmė/nauda? Dar suprasčiau, kad būtų diagnozuota, jog ji 100% mirtų per artimiausius keletą metų, bet dabar... Absoliutus požiūrio skirtumas, kuris man drastiškai sugadino visos knygos pabaigą.

Kūrinys sukėlė daug klausimų, o suteikė mažai atsakymų. Pradedant nuo pačios knygos idėjos, kelionės laiku trukmės(ar tikrai užtenka tiek laiko pabūti kitame laike, kad pasikeistų gyvenimas/mąstymas?), baigiant kavinės darbuotojais(kalbu apie tave, keistuole padavėja). Na, bet tai fantastika. Autoriaus taisyklės ir pasaulis.

Trumpai tariant, knyga nepaliko didelio įspūdžio. Galbūt nesugebėjau išjausti to, ką autorius troško perteikti šia knyga. Retai kada taip jaučiuosi, tačiau aplankė jausmas, kad kiti šią knygą suprato ir pamilo, o aš - ne iki galo. O galbūt paprasčiausiai tikėjausi kažko, kas nuneš stogą. Nenunešė. Negaliu teigti, kad knyga neverta dėmesio, atvirkščiai, pasižiūrėkite, kiek daug žmonių ją pamilo, tačiau tai toli gražu nebuvo įspūdingiausia mano skaityta knyga.