Julia Quinn, Shonda Rhimes - Karalienė Šarlotė

Kaip ir daugelis, Bridžertonams puoselėju didelę meilę. Į knygas atkreipiau dėmesį tik dėl serialo, nes jis patiko. O Karalienei Šarlotei kėliau itin aukštą kartelę, nes žiūrėdama mini-series ir šypsojausi, ir verkiau, žodžiu labai patiko ir (vienas iš tų retų kartų), džiaugiuosi, kad serialą pažiūrėjau pirmiau.

Bridžertonų karalienė Šarlotė nebuvo mano mėgstamiausia veikėja, tačiau ja patapo pažiūrėjus jos istorijai dedikuotą serialą. O simpatiją dar labiau užtvirtino knyga. Šarlotės ir Jurgio istorija suvirpino širdį ir privertė nubraukti ne vieną ir ne dvi ašaras. Nuo pat pirmo poros susitikimo iki paskutinio puslapio negalėjau atsitraukti. Knygą, jei neklystu, surijau per dieną.

Kaip įprastai, serialas ir knyga turi skirtumų. Šįkart knyga patiko labiau, tik likau truputį nusivylusi TA scena (nesinori spoilinti, bet skaitę/žiūrėję serialą tikrai žino, apie kurią rašau); seriale ji itin stipri, o knygoje tiesiog...praėjo. Vis tik, knyga, mano nuomone, stipriau išpildė veikėjus ir, fainiausia, suteikė pabaigą antraeilių veikėjų istorijoms, ko pritrūko seriale. Šiek tiek trūko Violetos Bridžerton knygoje, tačiau apskritai likau įsimylėjusi pačią istoriją.

Karalienė pasirodė kaip puiki, tvirta ir protinga jauna moteris, nepalūžtanti net sudėtingiausiais gyvenimo etapais. Jos atsidavimas, valia ir meilė Jurgiui privertė ieškoti servetėlių ašaroms valytis. Įstrigo ir moters vienišumas: kaip galingiausia moteris šalyje, Šarlotė turėjo itin atidžiai rinktis, ką galėjo vadinti draugais.

Šarlotės ir Jurgio gyvenimo ir meilės istorija, kad ir ne pačios Bridžertonų serijos dalis, man patiko labiausiai iš visų. Labai rekomenduoju perskaityti knygą ir pažiūrėti serialą, tikiu, kad jie puikiai papildo vienas kitą!

©Alma littera, 2024