J. Quinn - JO BUČINYS

Septintoji Bridžertonų serijos dalis: Hiacintos istorija. Su šia serija turiu myliu-nekenčiu santykį; knygos patinka labai arba visiškai ne, viduriuko nėra. Ši, deja, buvo skalės apačioje - vos ištempiau iki galo... Tačiau jau principo reikalas pabaigti seriją😅

Knyga pasakoja jauniausios Bridžertonų dukters Hiacintos istoriją. Viskas pasirodė jau girdėta, jau matyta, apskritai, pastebėjau tendenciją, kad visi Bridžertonų vaikai(ypač merginos) drėbti iš to pačio molio - jeigu mergina, tai būtinai "ne tokia kaip kitos merginos", užsispyrusi, kas nebūdinga to meto moterims, o jeigu vaikinas - mergišius, išdidus. Bendrai tariant, visi labai panašūs, neturi kažkokių ryškesnių individualių savybių...

Hiacinta, kaip ir kitos seserys, pristatoma kaip aštraus proto, savimi pasitikinti mergina, bet..išskysta prieš pagarsėjusį neklaužadą Garetą. Ech. Knygoje, bendrai tariant, nieko neįvyko. Asmeniškai, idomiausia dalis buvo Gareto istorija, santykiai su tėvu. Na ir gal Epilogas, po daugelio metų, visai nieko. Visa kita, na, buvo nuobodu ir jau skaityta kitose Bridžertonų dalyse.

Kaip ir visos serijos knygos, ši susiskaitė greitai, nors puslapių kiekiu kiek prailgo, buvo mažai veiksmo ir per mažai senų veikėjų intarpų; kad jau pati istorija buvo nuobodoka, galėjo įmesti vieną kitą įdomesnį brolių/seserų intarpą.

Reitinguojant, ši knyga nugula į antrą nuo galo vietą, prieš Kolino knygą, nes ta nuvylė taip, kad iki šiol vartau akis.